Metrai,
desimtys metru, simtai metru sudaro kilometrus, o 42 kilometrai yra maratonas.
Kartojau sau net ir vieno metro svarba, kai pasidare sunku ir kojos nebenese, o
samone verte letinti tempa. Skaiciavau kiekviena metra, nes zinojau, kad jis
trumpina mano kelia iki finiso.
Si sekunde tai beveik trys valandos kovos su savim, veju, lietum, medinem kojom. Tai dienos, savaites ir menesiai praleisti begimo take, ruosiantis Frankfurtui. Jei buciau atbeges viena sekunde leciau, tai manyciau, kad varzybos nenusiseke. Paradoksalu - tiek pastangu ir viska nulemia tik viena sekunde. Atpildas - euforija ir nerealus pasitenkinimas. Verta begti del tokiu akimirku.
Aciu Audriui (Buda begs) uz begima kartu nuo 20-o km beveik iki pat finiso. 'Ramai, nesk. Kitiems irgi sunku' - galvojau, kad jam bepigu taip kalbet. Veliau Audrius pripazino, kad as ji irgi patempdavau sunkiais momentais.
Megavausi begimu ir nejauciau didelio sunkumo iki pat 30-o km. Pulsas laikesi ant anaerobinio slenkscio. Tik kartkartem sumausdavo tai slauni, tai nugara, bet greit praeidavo. Net ir vejas negasdino - taupydamas jegas nuo priesinio vejo slepdavaus uz kitu begiku nugaru, o pavejui pasileisdavau kiek kojos nesa.
Labai lengvai iveikiau pusmaratoni -
1:28:01. Po to panasiu tempu begom iki pat 35-o km.
Zinojau, kad sunkumas kazkada ateis. Kova
prasidejo nuo 32-o km. I galva lindo ikyrios mintys, skaiciuojancios ne
nubegta, i likusi atstuma. 'Dar 10 km begt tokiu tempu yra beprotybe. Nulusi' -
snabzdejo vidiniai balsai. Po to 9, 8, 7 km. Likus penkiems km pasidare visai
blogai. Pasiskaiciavau, kad
tureciau tilpt i tris valandas ir nustojau stengtis. Paleidau Audriu.
Spurtavau tik likus keliems simtams metru.
Gal buciau susiemes anksciau, bet eilini kart pavede laikrodis. Jis ne tik
visiskai grybavo fiksuodamas atstuma (43,6 km), bet ir pora kart pamete
satelita bei stabde laika. Del to ant mano laikrodzio puikiojasi
2:58:18. Laimei, viena sekunde sutilpau.
No comments:
Post a Comment